Faktai apie Veprių kraterį

Meteorito smūgis prilygo 200 000 Hirosimos atominių bombų sprogimui.

Žemę sukrėtė 6,9 balo žemės drebėjimas.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje ugnies ir smūgio banga sunaikino viską kas gyva, o įvykio pasekmės buvo jaučiamos 1000 km spinduliu.

Kraterio plotas 50,8 km2, perimetras 28,8 km.

Kraterio teritorijoje trykšta daug šaltinių. Garsiausi Žuvintės, Bečių ir Slabados šaltiniai.

Veprių krateryje yra galimybė surasti deimantų.


Juros periode, prieš 165 milijonus metų šiose vietose žaliavo asiūkliai, paparčiai, ginkmedžiai ir plikasėkliai augalai. Labai tikėtina, kad po pievas ir miškus klaidžiojo dinozaurai. Vyravo šiltas jūrinis klimatas. Žemėje buvo rojus. Tuo metu dabartinės Veprių seniūnijos teritorijoje nukrito 320 m diametro meteoritas ir išmušė virš 550 metrų gylio ir 8 kilometrų diametro kraterį. Veprių krateris randasi Ukmergės ir Jonavos rajonuose. Kraterio šiauriniame pakraštyje įsikūrę Pageležių ir Vengrų kaimai. Pietiniame pakraštyje randasi Dubių ir Sližių kaimai. Kraterio rytuose randasi Veprių miestelis. Vakariniame pakraštyje tyvuliuoja Gylio ir Ilgajo ežerai. Kraterio centre randasi Sietynų kaimas.

Veprių meteoritinio kraterio kontūras

Veprių meteoritinio kraterio kontūras (geltona pagal V. L. Masaitį, raudona pagal G. Motuza)


Kraterio atradimo istorija prasidėjo 1967 metais, kai Slabados kaime šalia Veprių miestelio buvo išgręžtas kartografavimo gilusis gręžinys Nr. 6255 ir ištirtas jo kernas ( šiuo metu kernas saugomas Žemės gelmių informacijos centre Vievyje). Tyrimas parodė, kad Veprių miestelio apylinkių gelmėse yra geologinė anomalija. 1968 m. geologai padarė išvadą, kad po Vepriais yra tektoninė įduba – grabenas. Nuo 1962 metų organizacija Sojuzburgaz Lietuvoje ieškojo struktūrų, kurios tiktų požeminėms dujų saugykloms įrengti. Minėta organizacija 1975 – 1986 metais Veprių grabeno teritorijoje išgręžė virš 180 gręžinių. Remiantis Slabados gręžinio ir pirmųjų Sojuzburgaz‘o gręžinių medžiaga, hipotezę dėl Veprių įdubos kosminės kilmės iškėlė G. Motuza su R. Gailiumi ir savarankiškai rusų geologė S. Bušanova.


Mizarų krateris

Kraterio diametras apie 5 km, gylis apie 250 m (nuo Žemės paviršiaus apie 515 m). Krateris susiformavo prieš 570 mln. metų Kriogeno periode. Astroblema randasi po 300 m nuosėdų sluoksnio. Kraterio perimetras apie 16 km, plotas apie 19 km2. Krateris randasi Druskininkų rajone. Mizarų krateris buvo aptiktas kartografuojant...

Mizarų kraterio pjūvis

Kiti krateriai

Informacija apie kitus kraterius Pabaltyje ir meteoritus Lietuvoje ir informacija apie pačius kraterius ir meteoritus. Žemėje iš viso yra 188 patvirtinti meteoritiniai krateriai.

Visi Žemėje patvirtinti krateriai